blakė

blãkė sf. (2) 1. R, J zool. nedidelis dvokiantis vabzdys parazitas, blakutė (Cimex): Blakė patalinė (C. lectularius) rš. Blãkė sutrinta smirda B. Kas, a blãkės užpuolė kąsti? Grž. Tų blãkių jau pilni plyšiai Gs. Blakès išplikyti K. 2. prk. apie liesą, išdžiūvusią moterį: Aš tokia buvau blãkė, kai tekėjau Skr. Pasakyk kokiai blãkei, lai ateina paravėt Žd. ║ apie prastą kumelę: Su ta blakè negali visai pavažiuoti Skr. Kokios te[n] jo kumelės – blãkės! Skr. 3. Vdk zool. plokščia kirmėlė, parazituojanti gyvulio ar žmogaus kepenyse, kepenų siurbikė (Fasciola hepatica): Jei avys blakėmis serga, tai užpila terpatino su žibalu ant duonos ir duoda avims MTtV17. 4. tokia smulki žuvis: Blakės neršti Slk. 5. P bot. balandinių šeimos augalas, drugialaišis (Corispermum). 6. Kos87 lempa su snapeliu. 7. R, K peršova, blaka: Blãkė esti, kai vienon nytin įveria du siūlu Ds. Kai metmenų siūlas nutrūksta, reikia sumegzti, kitap pasidarys blãkė Skrd. Būtų graži drobė, tiktai blãkė įausta Brž. Audi lyg miegodama – išvežei kap vyžą blãkę Mrj. Audeklas kaip žabalos austas – pilnas blãkių Slm. Nemaišyk pakojų, kad blãkių nebūtų Ub. Tavo audeklas vien blãkėm išejo Nč. Siūlus blakè suvėrei Vl. ║ mezginio praleista akis: Blogai numegzta pirštinė, daug blãkių Rš. 8. toks audimas (po du siūlus greta metmenyse ir atauduose): Jos audeklas blakẽlėm austas Kkl. Yra audinių ir blakẽlėm išaustų Vlk. Išauskim blakutè, išeis gražūs kostiumukai Rs. Ir žiurstus blakùtėm audžia Ss.

◊ irklakõjė blãkė; rš zool. Corissa geoffroye. kopū̃stinė blãkė zool. laukinių blakių rūšies parazitas (Eurydema oleracea): Blakė kopūstinė siurbia augalo sultis, kenkia augalams rš.

maurìnė blãkė; Enc zool. Eurygastes maura. skorpiòninė blãkė; rš zool. Nepa cinerea. šiaudẽlinė blãkė; rš zool. Ranatra linearis. úoginė blãkė; rš zool. Carpocoris baccarum. vandenìnė blãkė; zool. Hydrocoris: Vandeninės blakės naikina žuvų jauniklius rš. žolìnė blãkė Lp zool. žaliai margas vabaliukas, didesnis už paprastąją blakę.